Mikrodumbliai: iš kur kilę spirulina ir chlorella ir kaip jie auginami

Spirulina ir chlorella yra mikrodumbliai – mikroskopiniai vandens organizmai, kurie energiją gamina fotosintezės būdu. Spirulina priklauso cianobakterijoms, vienoms seniausių gyvybės formų Žemėje, o chlorella yra vienaląstis žaliadumblis. Maistui jie šiandien auginami kontroliuojamose sistemose: atviruose dirbtiniuose vandens telkiniuose arba uždaruose fotobioreaktoriuose. Jei nori palyginti ir išsirinkti vieną iš jų, skaityk straipsnį Spirulina ar chlorella – kuo skiriasi ir ką rinktis?

Kas apskritai yra mikrodumbliai?

Mikrodumbliai – mikroskopiniai vandens organizmai, gebantys fotosintezės būdu gaminti energiją iš saulės šviesos. Jų yra tūkstančiai rūšių, bet maistui plačiau naudojamos vos kelios.

Botaniškai spirulina griežtąja prasme nėra dumblis. Tai cianobakterija, lietuviškai dar vadinama melsvadumbliu. Chlorella yra tikras vienaląstis žaliadumblis (Bito et al., 2020). Kasdienėje kalboje abu vadinami dumbliais, ir tai suprantama, bet biologiškai jie priklauso skirtingoms grupėms – todėl ir jų sudėtis skiriasi.

Seniausios gyvybės formos

Cianobakterijos, kurioms priklauso spirulina, gyvuoja kelis milijardus metų ir laikomos vienomis seniausių gyvybės formų Žemėje. Būtent jos prisidėjo prie deguonies atsiradimo ankstyvojoje planetos atmosferoje.

Spiruliną tradiciškai vartojo actekai dabartinės Meksikos teritorijoje, rinkdami ją nuo ežerų paviršiaus ir džiovindami saulėje. Panašios praktikos žinomos ir prie Čado ežero Afrikoje, kur iš spirulinos ir šiandien gaminami džiovinti paplotėliai.

Kaip mikrodumbliai auginami?

Maistui skirti mikrodumbliai šiandien dažniausiai auginami dviem būdais: atviruose dirbtiniuose vandens telkiniuose arba uždaruose fotobioreaktoriuose.

• Atviri dirbtiniai vandens telkiniai – seklios talpyklos po atviru dangumi, kuriose vanduo teka ratu. Pigesnis metodas, bet aplinkos kontrolė sudėtingesnė.
• Uždari fotobioreaktoriai – vamzdžių ar plokščių sistemos, kuriose šviesa, temperatūra ir maistinės medžiagos kontroliuojamos tiksliai. Brangesnis, bet švaresnis metodas.

Auginimo aplinka svarbi ne tik dėl derliaus. Mikrodumbliai sugeria tai, kas yra vandenyje, todėl vandens kokybė tiesiogiai lemia galutinio produkto švarumą. Kaip tai patikrinti perkant, rašome straipsnyje Analizės sertifikatas (CoA): kaip jį skaityti ir ką būtina patikrinti.

Nuėmus derlių, biomasė nusausinama, išdžiovinama ir sumalama į miltelius arba presuojama į tabletes. Gaminant chlorellą, dažnai atliekamas dar vienas žingsnis – suardoma kieta ląstelės sienelė, kad maistinės medžiagos būtų lengviau pasiekiamos.

Kodėl mikrodumbliai domina mokslininkus?

Mikrodumbliai auga greitai, nereikalauja dirbamos žemės ir gali būti auginami ten, kur žemdirbystė neįmanoma. Dėl to jie jau kelis dešimtmečius nagrinėjami kaip galimas baltymų šaltinis augant pasaulio gyventojų skaičiui.

Dėl tų pačių savybių – greito augimo uždaroje sistemoje ir deguonies išskyrimo – mikrodumbliais susidomėjo ir kosmoso tyrėjai, kuriantys uždaras gyvybės palaikymo sistemas.

Kodėl populiarumas išaugo pastaraisiais metais?

Daugiausia dėl augalinės mitybos plitimo, didelio maistinių medžiagų tankio ir paprasto vartojimo:

• Augalinės mitybos plitimas. Vegetariškos ir veganiškos mitybos besilaikantiems aktualūs augaliniai baltymų ir geležies šaltiniai.
• Maistinių medžiagų tankis. Nedidelė porcija miltelių suteikia palyginti daug baltymų, mineralų ir pigmentų (Spínola et al., 2024).
• Paprastumas. Miltelius ar tabletes lengva įtraukti į kasdienius įpročius – nereikia gaminti ar planuoti.
• Tvarumo klausimai. Auginimui nereikia dirbamos žemės, o vandens vienam baltymų gramui sunaudojama palyginti nedaug.

Kartu reikia aiškumo: mikrodumbliai nėra vaistai, nepakeičia įvairios mitybos ir neturi ES patvirtintų sveikatingumo teiginių. Patvirtinti teiginiai galioja tik atskiroms jų sudėtyje esančioms medžiagoms, pavyzdžiui, geležiai ar vitaminui B12.

Nuo ko pradėti?

Paprasčiausia pasirinkti vieną mikrodumblį ir vartoti jį reguliariai kelias savaites, o ne pradėti nuo abiejų iš karto. Spirulina dažniau pasirenkama dėl baltymų ir geležies, chlorella – dėl skaidulų ir aktyvaus vitamino B12. Išsamų palyginimą su lentele rasi straipsnyje Spirulina ar chlorella – kuo skiriasi ir ką rinktis?

Išsamiau apie kiekvieną skaityk atskiruose straipsniuose: Spirulina – kas tai, nauda ir kaip išsirinkti? ir Chlorella (chlorelė) – kas tai ir kokia jos nauda? Powdi asortimente rasi spiruliną ir chlorellą tiek milteliais, tiek tabletėmis, taip pat abiejų mišinį tabletėmis. Tabletes patogu išgerti per pusryčius, o miltelius – įmaišyti į vaisių kokteilį ar jogurtą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar spirulina tikrai yra dumblis?
Griežtąja prasme ne – tai cianobakterija. Kasdienėje kalboje ji vadinama dumbliu, ir tai priimta, bet biologiškai ji skiriasi nuo chlorellos.

Ar mikrodumbliai renkami iš gamtos?
Dažniausiai ne. Maistui skirti produktai auginami kontroliuojamose sistemose – būtent taip galima stebėti sudėtį ir švarumą. Powdi spirulina ir chlorella taip pat auginamos kontroliuojamomis sąlygomis, o kiekvienai partijai gaunamas tiekėjo analizės dokumentas (CoA).

Kodėl chlorellos ląstelės sienelė ardoma, o spirulinos ne?
Nes chlorellos sienelė kieta, o spirulinos – minkšta ir organizmui lengvai įveikiama. Be suardymo dalis chlorellos maistinių medžiagų liktų nepasisavinta. Powdi chlorellos ląstelės sienelė suardyta.

Ar Powdi mikrodumbliai ekologiški?
Taip. Powdi spirulinos milteliai ir tabletės, chlorellos milteliai ir tabletės bei jų mišinys tabletėmis pažymėti ES ekologiškumo logotipu. Ekologiška nėra tik Havajų spirulina. Sertifikatą rasi puslapyje Ekologinis sertifikatas.

Ar mikrodumbliai yra tvarus baltymų šaltinis?
Iš dalies taip: jų auginimui nereikia dirbamos žemės, o vandens vienam baltymų gramui sunaudojama palyginti nedaug. Vis dėlto tvarumas priklauso ir nuo energijos šaltinio bei gamybos metodo.

Moksliniai šaltiniai

Šaltinių pavadinimai pateikti originalo kalba ir nėra teiginiai apie Powdi produktus.

1. Bito T. et al. (2020). Potential of Chlorella as a Dietary Supplement to Promote Human Health. Nutrients, 12(9), 2524. PMC7551956
2. Spínola M.P., Mendes A.R., Prates J.A.M. (2024). Chemical Composition, Bioactivities, and Applications of Spirulina (Limnospira platensis) in Food, Feed, and Medicine. Foods, 13(22), 3656. PMC11593816