🚚 NEMOKAMAS pristatymas apsiperkant už 50 € ir daugiau. Pristatymo terminas: 1-3 d.d.

💚 Visiems chlorelės produktams - 30% nuolaida

Tavo krepšelis

Tavo krepšelis tuščias

Tavo krepšelis vis dar tuščias. Nežinai nuo ko pradėti?
Išbandyk šias kategorijas:

Vitaminas K - jo maistiniai šaltiniai

Vitaminas K – kuo skiriasi K1 ir K2?

Vitaminas K daugumai asocijuojasi su vienu dalyku: kraujo krešėjimu. Tai tiesa, bet tik pusė istorijos. Vitaminas K egzistuoja keliomis formomis, kurios veikia skirtingai, o viena iš jų – K2 – pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau mokslinio dėmesio.

Kas yra vitaminas K?

Vitaminas K yra riebaluose tirpstančių vitaminų grupė su dviem pagrindinėmis formomis:

  • Vitaminas K1 (filochinonas) – randamas lapinėse daržovėse. Sudaro apie 90% vitamino K Vakarų šalių gyventojų mityboje.
  • Vitaminas K2 (menachinonas) – randamas fermentuotuose ir gyvūninės kilmės produktuose. Sudaro apie 10% vitamino K vakarietiškoje mityboje.

K2 dar skirstomas į porūšius. Du svarbiausi: MK-4, randamas mėsoje ir piene, ir MK-7, randamas fermentuotuose produktuose. MK-7 šiuo metu yra geriausiai ištirtas K2 porūšis.

Kokie teiginiai patvirtinti ES?

Vitaminas K turi du patvirtintus teiginius pagal Reglamentą (ES) Nr. 432/2012:

  • Vitaminas K prisideda prie normalaus kraujo krešėjimo.
  • Vitaminas K prisideda prie normalių kaulų palaikymo.

Tai vienas nedaugelio vitaminų, turinčių patvirtintą teiginį ne tik apie kraujo krešėjimą, bet ir apie kaulus. Svarbu žinoti, kad šie teiginiai galioja vitaminui K apskritai – atskirai K1 ar K2 formoms patvirtintų teiginių nėra.

Kaip veikia vitaminas K?

Vitaminas K reikalingas tam tikrų baltymų aktyvacijai. Du dažniausiai minimi:

Osteokalcinas – baltymas, gaminamas kaulų ląstelių. Jo aktyvacijai reikalingas vitaminas K.

Matricinis Gla baltymas (MGP) – baltymas, kurio aktyvacijai taip pat reikalingas vitaminas K.

Būtent dėl šių baltymų vitaminas K yra tyrinėjamas platesniame kontekste nei vien kraujo krešėjimas. Tyrimų kryptis įdomi, tačiau ES lygiu patvirtinti tik du aukščiau minėti teiginiai – visa kita kol kas lieka tyrimų sritimi.

Kodėl D3 ir K2 dažnai minimi kartu?

Vitaminas D prisideda prie normalaus kalcio pasisavinimo, o vitaminas K – prie normalių kaulų palaikymo. Abu teiginiai patvirtinti ES lygiu, todėl rinkoje dažni kombinuoti D3 ir K2 papildai.

Apie vitaminą D plačiau – straipsnyje Vitaminas D – kodėl jo trūksta Lietuvoje.

Kur rasti vitamino K maiste?

Maisto produktas Forma Apytikslis kiekis
Lapiniai kopūstai (100 g) K1 apie 817 μg
Špinatai (100 g) K1 apie 483 μg
Brokoliai (100 g) K1 apie 102 μg
Natō (100 g) K2 (MK-7) apie 1000 μg
Kietieji sūriai (100 g) K2 apie 20-75 μg
Kiaušinio trynys (1 vnt.) K2 (MK-4) apie 15-30 μg
Vištienos tamsi mėsa (100 g) K2 (MK-4) apie 13-30 μg

Duomenys – JAV žemės ūkio departamento maisto sudėties duomenų bazė (USDA FoodData Central). ES orientacinė vitamino K paros norma suaugusiems yra 75 μg.

Ar dumbliuose yra vitamino K?

Nedideli kiekiai randami, tačiau vitamino K šaltiniu spirulinos ar chlorellos vadinti negalima. Jų vertė kitur: augaliniuose baltymuose, geležyje, varyje, chlorofile ir vitamine B12.

Vitamino K verta ieškoti ten, kur jo iš tiesų daug – lapinėse daržovėse ir fermentuotuose produktuose. Plačiau apie spirulinos sudėtį rašome straipsnyje Spirulinos nauda: ką iš tiesų rodo tyrimai.

Ką verta žinoti apie vitamino K papildus?

Powdi vitamino K papildų neparduoda, todėl žemiau – tik bendra informacija, be rekomendacijų dėl konkrečių prekių ženklų.

  • MK-7 – dažniausia forma papilduose, nes su ja atlikta daugiausiai klinikinių tyrimų.
  • MK-4 – natūraliai randamas mėsoje, Europos papilduose naudojamas rečiau.
  • Trans-MK-7 – biologiškai aktyvi izomero forma; kai kurie gamintojai ją nurodo atskirai.
  • Prieš pradedant – pasitark su gydytoju, ypač jei vartoji bet kokius vaistus. Vitamino K atveju tai ne formalumas (žr. kitą skyrių).

Kada reikia būti ypač atsargiems?

Vitaminas K turi svarbiausią saugumo perspėjimą iš visų šiame tinklaraštyje aptariamų vitaminų. Jei vartoji antikoaguliantus, ypač varfariną, prieš keisdamas vitamino K kiekį mityboje ar pradėdamas vartoti K papildus privalai pasitarti su gydytoju. Varfarinas veikia kaip vitamino K antagonistas, todėl K kiekio pokytis gali reikšmingai pakeisti vaisto poveikį.

Tai galioja ne tik papildams, bet ir mitybai: staigus lapinių daržovių kiekio padidinimas ar sumažinimas taip pat turi reikšmės. Svarbiausia – pastovumas, o ne vengimas.

Taip pat atsargūs turėtų būti turintys kepenų ligų, o nėščioms moterims didesni vitamino K papildų kiekiai nerekomenduojami be gydytojo žinios.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo vitaminas K1 skiriasi nuo K2?
K1 randamas lapinėse daržovėse ir sudaro didžiąją dalį vitamino K mityboje. K2, ypač MK-7, randamas fermentuotuose bei gyvūniniuose produktuose. ES patvirtinti teiginiai galioja vitaminui K apskritai, ne atskiroms formoms.

Ar galiu gauti pakankamai K2 iš maisto?
Jei reguliariai valgai kietuosius sūrius, kiaušinių trynius ir retsykiais natō – įmanoma. Jei tokių produktų mityboje mažai, verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

Ar Powdi produktuose yra vitamino K?
Nedidelių kiekių yra, bet vitamino K šaltiniu jų vadinti negalima. Vartojantiems antikoaguliantus vis dėlto verta apie visus vartojamus produktus pasakyti gydytojui.

Ar vitaminas K saugus kasdien?
Iš maisto ir įprastais papildų kiekiais – taip. Išimtis, ir svarbi, yra vartojantys varfariną ar kitus antikoaguliantus.

Ar vitaminas K suyra verdant?
Vitaminas K yra palyginti atsparus karščiui. Kadangi jis tirpsta riebaluose, iš lapinių daržovių pasisavinamas geriau su riebalų šaltiniu.

Šaltiniai

  1. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012 dėl leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikatingumą sąrašo. EUR-Lex
  2. U.S. Department of Agriculture, Agricultural Research Service. FoodData Central. fdc.nal.usda.gov

Svarbi informacija:

  • Powdi produktai nėra skirti ligoms gydyti ar diagnozuoti ir negali pakeisti įvairios ir subalansuotos mitybos bei sveiko gyvenimo būdo.
  • Būtina laikytis ant pakuotės nurodytos rekomenduojamos paros normos, jos neviršyti.
  • Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.
  • Nėščios, žindančios moterys, sergantys lėtinėmis ligomis ir vartojantys vaistus prieš vartojimą turėtų pasitarti su gydytoju.

Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija ir nepakeičia individualios gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.

Ankstesnis
Sekantis